Meilė visą gyvenimą – tai kiekvienų santykių siekiamybė ir laimingi tie, kuriems taip pasiseka. Paslaugas senjorams į namus teikiantys „Senjoro“ darbuotojai ne tik gelbsti buityje, bet ir pastebi ypatingas istorijas, kurias verta įamžinti. Viena iš jų – Makarovų pora, kuri šiemet paminėjo 65-ąsias metines kartu. Norint sukurti senjorams daugiau naujų patirčių, jie buvo pakviesti į fotosesiją.
Senjorų meilės istorija
Senjorė Galina Makarova meilės istoriją pradeda pasakoti nuo universteto laikų, kada ji pradėjo lankyti chorą:
„Visi labai mėgome šį chorą, o dar mus nemokamai praleisdavo į diskoteką, kuri vykdavo kiekvieną trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Pamenu, kaip tviskėjo šokių aikštelės grindys, degė šviestuvai, fone grojo muzika. Salėje su draugais pamatėme vieną sėdintį jaunuolį. O visada kai pamatydavome naują veidą, tai klausinėdavome vieni kitų: o iš kur atsirado jis? Jis kažkoks naujas?”, – pasakoja senjorė.
Ji prisimena, kaip nepažįstamas jaunuolis staiga priėjo prie jos pasiūlydamas pašokti. Būtent taip susipažino būsimieji Makarovai.
„Jis papasakojo, jog atvažiavo trumpam į savo kaimą, namo. Jis gyveno vienoje upės pusėje, o aš kitoje. Pašokom, jis palydėjo mane namo ir sutarėm susirašinėti. Jis išvažiavo į mokslus ir mes bendravom susirašinėdami laiškais. Tik vieną dieną iš draugės sužinojau, kad žada vesti. Aš jam nustojau rašiusi laiškus. Jis mane pasveikino su kovo 8-ąja. Aš nieko nebeatsakiau į jo laišką“, – prisimena senjorė.
Praėjus keliems mėnesiams draugės Galiną pakvietė į šokius, o šokiuose kažkas ją paėmė už rankos. Tai buvo sugrįžęs jos mylimasis. Taip jie pradėjo susitikinėti.
„Prisimenu, jog jis atėjo į darbą ir pasiūlė nueiti į santuokų rūmus ir ten paklausti, kaip teisingai užpildyti prašymus santuokai. Ten atvykus darbuotoja paklausė, ar norime susituokti dabar, nes jei ne – tai reikės ilgai laukti sekančios laisvos vietos. Nusprendėm nelaukti. Tądien mus ir sutuokė“, – prisimena senjorė.
Po savaitės mama paruošė šventinį stalą ir sukvietė visas judviejų gimines šventei, dalinasi prisiminimais senjorė.
„Vestuvių kaip ir nebuvo, nes nebuvo baltos suknelės. Bet aš apsivilkau šviesios spalvos suknelę, – šypsosi senjorė. – Visi buvo laimingi, džiaugėsi ir šventė mūsų šventę. Daug kur tą mėnesį važiavom. Tai į jo kaimą, tai į mano. Toks buvo mūsų medaus mėnuo. Ir štai taip greitai laikas prabėgo, kad jau šiemet liepos 25 dieną sukako 65 metai kaip gyvename kartu“, – stebisi senjorė.
Paklausus senjorės, kokia gi ilgametės meilės paslaptis, ji atsako: „Viską reikia išgyventi. Kai susipykstate, nereikia iš karto bėgti. Kartais pakanka palaukti, apgalvoti, pamąstyti ir pasikalbėti.“
Įamžino meilės istoriją
Lankant senjorus svarbu ne tik padėti jiems buityje, bet ir kurti naujus prisiminimus drauge, sako „Senjoro“ vadovė. Anot jos, tai viena iš priežasčių paskatinusių pakviesti šią porą fotosesijai. Ji priduria, kad šviežio oro gūsio į kasdienybę gali įnešti ne tik fotosesija, bet ir naujų veiklų išmėginimas, naujo recepto atradimas ir draugysčių užmezgimas.
Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys senyvo amžiaus artimuosius gali kreiptis pagalbos į gyvenamąją savivaldybę arba seniūniją dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Esant poreikiui, iš pasirenkamų organizacijų senjorai gali rinktis Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos socialines paslaugas.