{"id":6147,"date":"2023-03-19T17:25:15","date_gmt":"2023-03-19T14:25:15","guid":{"rendered":"https:\/\/senjoro.lt\/?p=1391"},"modified":"2025-12-11T12:33:29","modified_gmt":"2025-12-11T09:33:29","slug":"demencija-gali-susirgti-kiekvienas-specialistai-atskleidzia-kas-padeda-atitolinti-sia-liga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/2023\/03\/19\/demencija-gali-susirgti-kiekvienas-specialistai-atskleidzia-kas-padeda-atitolinti-sia-liga\/","title":{"rendered":"Demencija gali susirgti kiekvienas: specialistai atskleid\u017eia, kas padeda atitolinti \u0161i\u0105 lig\u0105"},"content":{"rendered":"<h5><b>Niekas n\u0117ra apsaugotas nuo rizikos susirgti demencija. Vienas toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 \u017eymaus aktoriaus Briuso Viliso atvejis, jam \u0161iemet buvo diagnozuota frontotemporalin\u0117 demencija. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, prie\u017ei\u016bros namuose paslaugas teikian\u010dios <\/b><a href=\"https:\/\/senjoro.lt\/en\/\"><b>\u201eSenjoro\u201c<\/b><\/a><b> programos vadov\u0117 Rugil\u0117 Bitautait\u0117 neslepia, kad \u0161i liga tampa tikru i\u0161\u0161\u016bkiu visai \u0161eimai, tod\u0117l vis daugiau artim\u0173j\u0173 ie\u0161ko pagalbos pri\u017ei\u016brint demencija sergant\u012f senjor\u0105.<\/b><\/h5>\n<h5><b>Demencija \u2013 i\u0161\u0161\u016bkis visai \u0161eimai<\/b><\/h5>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">Demencija da\u017enai paskatina artimuosius kreiptis d\u0117l pagalbos pri\u017ei\u016brint senjor\u0105 namuose , pasakoja Nacionalinio socialin\u0117s integracijos instituto \u201eSenjoro\u201c programos vadov\u0117 Rugil\u0117 Bitautait\u0117. Visgi, anot jos, pa\u010dioje ligos prad\u017eioje, ne tik pa\u010diam senjorui, bet ir artimiesiems b\u016bna sunku pripa\u017einti, kad jiems reikalinga pagalba.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">\u201eSavo darbe mums tenka susidurti su atvejais , kai artimieji ligos prad\u017eioje patys pri\u017ei\u016br\u0117jo senjor\u0105, ta\u010diau ilgainiui, ligai \u016bm\u0117jant, tai tapdavo per sud\u0117tinga \u2013 jiems stigdavo laiko suderinti asmenin\u012f gyvenim\u0105 su sergan\u010diojo poreikiais. Artimieji patys pamir\u0161davo pasir\u016bpinti savimi, kas neigiamai atsiliepdavo ne tik senjoro, bet ir artim\u0173j\u0173 fizinei bei emocinei sveikatai \u201c, \u2013 pasakoja R. Bitautait\u0117.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">Jai antrin<\/span><span style=\"font-weight: 400;\">a <\/span><span style=\"font-weight: 400;\">Alzhaimerio ligos draugijos prezident\u0117,<\/span> <span style=\"font-weight: 400;\">gydytoja psichiatr\u0117 psichoterapeut\u0117 Rasa Ruseckien\u0117, teigianti, kad demencija \u2013 tai kompleksin\u0117 problema, kuomet yra dirbama ir su pacientu, ir su jo \u0161eimos nariais.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">\u201eDemencija prakti\u0161kai neturi gydymo, tod\u0117l tai rei\u0161kia, kad \u017emogaus sveikata ir gyvenimo kokyb\u0117 su laiku tik prast\u0117s. B\u016btent tai sud\u0117tingiausia pasakyti pacientui ir jo artimiesiems. Pa\u017eengus ligai, kyla daug sunkum\u0173 bendravime, kasdieniame gyvenime, buityje ir emocij\u0173 valdyme. Demencijos eiga yra svyruojanti \u2013 b\u016bna ramesni\u0173 epizod\u0173, b\u016bna ir sunkesni\u0173, kai pacientai tampa agresyv\u016bs, sujaudinti, prie\u0161i\u0161ki ir nevaldomo elgesio. Saky\u010diau, tai yra sunkiausias laikas visiems, kada b\u016btent kreipiamasi pagalbos\u201c, \u2013 pasakoja gyd. R. Ruseckien\u0117.<\/span><\/p>\n<h5><b>Kaip atpa\u017einti pirmuosius ligos simptomus?<\/b><\/h5>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">Pasak gydytojos, pirmieji demencijos simptomai pasirei\u0161kia vyresniame am\u017eiuje, da\u017eniausiai nuo 60 met\u0173, ta\u010diau \u0161ia liga gali susirgti ir jaunesni asmenys, net 45 met\u0173 am\u017eiaus.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">\u201ePirmieji demencijos simptomai b\u016bna ne atminties sutrikimai, o emociniai svyravimai, nepaai\u0161kinamas nerimas, saugumo jausmo praradimas, baim\u0117 d\u0117l ateities, neu\u017etikrintumas savo veiksmais ir sprendimais, sunkumai darbe atliekant \u012fprastas u\u017eduotis, miego sutrikimai, da\u017enai ir depresija. Tik v\u0117liau i\u0161ry\u0161k\u0117ja kognityvin\u0117s veiklos sutrikimai \u2013 trumpalaik\u0117s atminties deficitas, kai tampa sunku \u012fsiminti nauj\u0105 informacij\u0105\u201c, \u2013 \u012fvardija gyd. R. Ruseckien\u0117.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">Gydytoja teigia, kad pasaulyje esant kone pandeminiam demencijos pasirei\u0161kimui, rizik\u0105 susirgti turi kiekvienas.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">\u201eM\u016bs\u0173 gyvenimo trukm\u0117 ilg\u0117ja, tod\u0117l organizmas tarsi susid\u0117vi ir nebefunkcionuoja kaip tur\u0117t\u0173, \u2013 tuomet atsiranda didesn\u0117 tikimyb\u0117 susirgti demencija. Didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti turi tie asmenys, kuri\u0173 \u0161eimoje buvo demencijos susirgimo atvej\u0173. Taip pat demencija da\u017eniau gresia sergantiems tokiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis kaip cukrinis diabetas, \u0161irdies kraujagysli\u0173 ligos. Kartais tai gali i\u0161\u0161aukti ir patirtas galvos smegen\u0173 infarktas, stipri galvos trauma. Be to, tyrimai rodo, kad \u0161ios ligos atsiradimui reik\u0161m\u0119 turi \u017eemesnis i\u0161silavinimas, taip pat ja da\u017eniau serga moterys, kadangi j\u0173 gyvenimo trukm\u0117 statistikai ilgesn\u0117\u201c, \u2013 pasakoja R. Ruseckien\u0117.<\/span><\/p>\n<h5><b>Norint atitolinti lig\u0105, r\u016bpinkit\u0117s \u017earnynu<\/b><\/h5>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">Gydytoja R. Ruseckien\u0117 pasakoja, kad norint atitolinti demencij\u0105 svarbu atsakingai r\u016bpintis savo \u017earnynu. Anot jos, naujausi tyrimai rodo, kad \u0161i liga neretu atveju atsiranda d\u0117l \u017earnyne prasid\u0117jusio u\u017edegiminio proceso.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">\u201eDemencij\u0105 sukelian\u010dios amiloidin\u0117s plok\u0161tel\u0117s pirmiausia atsiranda \u017earnyne, o tada keliauja \u012f smegenis, kur susidaro j\u0173 sankaupos, trukdan\u010dios normaliai smegen\u0173 veiklai bei ardan\u010dios j\u0173 strukt\u016br\u0105. Tod\u0117l svarbu u\u017etikrinti sveik\u0105 mityb\u0105, atsisakyti maist\u0173 produkt\u0173, kuriuose gausu augalini\u0173 baltym\u0173 lektin\u0173 \u2013 tai gr\u016bdai, s\u0117klos, ank\u0161tiniai augalai, rudieji ry\u017eiai, bulv\u0117s. B\u016btent lektinai m\u016bs\u0173 \u017earnyne gali sukelti u\u017edegimus ir i\u0161balansuoti \u017earnyno mikrobiomo veikl\u0105 \u201c, \u2013 pasakoja gyd. R. Ruseckien\u0117.\u00a0<\/span><\/p>\n<h5><b>Ligos atitolinimui \u2013 proto mank\u0161tos<\/b><\/h5>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">Proto mank\u0161tos ir \u012fvair\u016bs galvos\u016bkiai ne tik gerina smegen\u0173 veikl\u0105, bet ir gali atitolinti demencij\u0105, pasakoja \u201eSenjoro\u201c vadov\u0117 Rugil\u0117 Bitautait\u0117. Tod\u0117l, pasak jos, vyresniame am\u017eiuje labai svarbu \u012f savo kasdien\u0119 rutin\u0105 \u012ftraukti tokio pob\u016bd\u017eio veikl\u0105.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">\u201eProto mank\u0161tos neu\u017ekirs kelio demencijai, bet gali j\u0105 atitolinti. D\u0117l to m\u016bs\u0173 individualios prie\u017ei\u016bros darbuotojai, lankydami senjorus, ne tik r\u016bpinasi j\u0173 buitimi ir higiena, bet drauge u\u017esiima \u012fvairiomis\u00a0 fizin\u0117mis ir kult\u016brin\u0117mis veiklomis. Daug d\u0117mesio skiriame ir proto mank\u0161toms \u2013 kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f drauge su senjoru sprend\u017eiame naujas u\u017eduotis, skatinan\u010dias smegen\u0173 veiklos aktyvum\u0105. Interaktyvios u\u017eduotys prad\u017eiugina senjorus, o mes tuo tarpu galime steb\u0117ti, kaip jiems sekasi ir ar n\u0117ra koki\u0173 nors ankstyv\u0173 atminties ir elgesio pakitim\u0173\u201c, \u2013 pasakoja R. Bitautait\u0117.\u00a0<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">\u201eSenjoro\u201c vadov\u0117 teigia, kad proto mank\u0161tos neturi b\u016bti itin sud\u0117tingos ir jas kiekvienas senjoras gali daryti tiek su artimaisiais, tiek savaranki\u0161kai. Ji \u012fvardija kelet\u0105 da\u017eniausiai praktikoje taikom\u0173 pratim\u0173:<\/span><\/p>\n<ol>\n<li><b> Veiklos su nedominuojan\u010dia ranka.<\/b><span style=\"font-weight: 400;\"> Kartas nuo karto pabandykite valgyti, ra\u0161yti ar valytis dantis prie\u0161inga ranka, negu visada tai darote.<\/span><\/li>\n<li><b> \u017daidimai smegenims. <\/b><span style=\"font-weight: 400;\">Drauge su artimaisiais \u017eaiskite \u0161a\u0161k\u0117mis, \u0161achmatais arba kortomis. Taip pat leid\u017eiant laik\u0105 vienam, patariama spr\u0119sti kry\u017eia\u017eod\u017eius ar \u017eaisti sudoku.<\/span><\/li>\n<li><b> Pirkini\u0173 s\u0105ra\u0161o \u012fsiminimas. <\/b><span style=\"font-weight: 400;\">Jeigu eidami apsipirkti naudojate pirkini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, pabandykite j\u012f susira\u0161\u0119 \u012fsiminti visus produktus ir pirm\u0105 rat\u0105 parduotuv\u0117je apsukti ne\u017ei\u016br\u0117dami \u012f j\u012f.<\/span><\/li>\n<li><b> Skai\u010diavimas mintinai. <\/b><span style=\"font-weight: 400;\">Tai gali pagerinti smegen\u0173 veikl\u0105, tod\u0117l kartas nuo karto pabandykite skai\u010diavimus atlikti be skai\u010diuotuvo.<\/span><\/li>\n<li><b> U\u017esienio kalbos mokymasis. <\/b><span style=\"font-weight: 400;\">Nors su am\u017eiumi gali tapti sunkiau i\u0161mokti nauj\u0105 u\u017esienio kalb\u0105, visgi \u0161is procesas itin naudingas senjoro atmin\u010diai ir d\u0117mesio koncentracijai.\u00a0<\/span><\/li>\n<li><b> Fizin\u0117 veikla lauke.<\/b><span style=\"font-weight: 400;\"> Mank\u0161tos gryname ore ne tik stiprina fizin\u0119 sveikat\u0105, bet ir gali pad\u0117ti gerinti\u00a0 atmint\u012f, ma\u017einti stres\u0105 ir palaikyti bendr\u0105 ger\u0105 savijaut\u0105.\u00a0<\/span><\/li>\n<\/ol>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Niekas n\u0117ra apsaugotas nuo rizikos susirgti demencija. Vienas toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 \u017eymaus aktoriaus Briuso Viliso atvejis, jam \u0161iemet buvo diagnozuota frontotemporalin\u0117 demencija. <\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":6309,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"class_list":["post-6147","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6147","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6147"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6147\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6349,"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6147\/revisions\/6349"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6309"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6147"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6147"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/senjoro.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6147"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}