„Senjoro“ koordinatorė Silvija dalinasi įspūdžiais, kad nors iš pradžių senjorai buvo kankinami stipraus nerimo dėl karo Ukrainoje, meno terapija jiems padėjo trumpam pamiršti neigiamas emocijas.
„Užsiėmimo pradžioje senjorai dalinosi savo jausmais, vieni kitus ramino, kad gyvenimas jau praėjo ir kad „savo karą“ jie jau išgyveno. Trumpai išklausėm ir ašarų, ir pasakojimų, kaip slapstėsi miške, kur slėpė partizanus. Išsikalbėjus ir paleidus emocijas, pokalbis pasuko link temos apie harmoniją – ką ji mums reiškia. Tada atėjo metas praktinei užduočiai. Kiekvienas užsimerkėme ir įsivaizdavome, kas mums nutinka, kai kažkas sudrumsčia harmoniją. Užsimerkę kaire ranka ant popieriaus lapo pieštuku rangėm „varanges“, taip tarsi išreikšdami savo patiriamus jausmus ir emocijas. O juk jie nematomi! O ir mes užsimerkę!“ – linksmai pasakoja Silvija.
Atlikę užduotį, senjorai galėjo atsimerkti ir pasižiūrėti į tai, ką nupiešė. Vėliau stipriai suglamžė popieriaus lapus, tuo pat metu paleidę visas nerimastingas savo mintis. Tada visi suglamžytus lapus merkė į vandenį, kad nuplautų liūdesį, o ištraukę plėšė į skutelius ir jau klijavo ant didžiųjų popieriaus lapų. Ir spalvino, dažė: kas namą su kaminu ir jį saugančius šuniukus, kas gėles ir saules, jūras ir salas, miškus, vėliavas ar pavasario vaizdus.
„Baigę savo piešinius surengėme komisiją: eidami aplink stalą, apžiūrinėjome savus paveikslus, vertinom juos ir kiekvienam ant lapelio užrašinėjom pavadinimus: pavasaris, meilė, pasaulis, ramybė, dėkingumas, namai, ūkis, vėl pavasaris ir vėl pavasaris. Gražiu oru pasveikinusi diena buvo tokia dėkinga mums, kad visa tai atsispindėjo senjorų rašteliuose. Buvo gera matyti, kaip po nerimastingos meno terapijos pradžios, visi po truputį atsipalaidavo, išliejo savo mintis ir jausmus. Galų gale ir kvapų terapija padarė savo: susišildę rankas ir gavę po lašelį citrusinio eterinio aliejaus išėjome namo labai laimingi“, – sako „Senjoro“ koordinatorė.
Silvija tikina: tokios terapijos ir susibūrimai naudingi visiems – nesvarbu, senjoras ar jaunas žmogus tai bebūtų. Todėl visa „Senjoro“ kompanija išėjo su vienodai ryškiais prisiminimais ir išlikusiais maloniais pojūčiais.
„Senjorams gera grįžti į vaikystę su teptuku rankose, su daug spalvų ir šmaikščių komentarų. Linksmai alkūnėmis pasiramstant rašyti raštelius sutiko visi, net ir drebančiomis rankomis. O kvepėdami citrinomis ir jau eidami pro duris mes drauge planavome, kada gi reikės nusipirkti akvarelės“, – šypsosi Silvija.
Už meno terapiją Klaipėdos „Senjoro“ komanda nuoširdžiai dėkoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui.